pliukš

pliùkš interj. 1. vandens supliuškenimui žymėti: Pliukš pliukš pliukšėjo vanduo į laivelio kraštus rš. 2. pūkšt (įkritimui į vandenį reikšti): Ne, ne, tik jis nuvirto nuo medžio ir tiesiai į griovį pliukš! I.Simon. 3. žr. pliukšt 4: Pliùkš ir supliuško burbulas Grž.